<< Atgal

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2008 m. kovo 26 d.įsakymu Nr. 1V-104

 

 

 

GYVENTOJŲ REGISTRO TARNYBOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
2008 – 2010 METŲ strateginis veiklos planas

Aplinkos ir išteklių analizė

1. Išorės veiksniai
1.1. Politiniai
Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) veiklos prioritetai bei siekiai nustatomi, atsižvelgiant į nuostatas, įtvirtintas Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 – 2008 metų programoje, patvirtintoje 2006 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-767, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginius tikslus (prioritetus), taip pat Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje bei kituose dokumentuose.
Tarnybos funkcijas bei teises apibrėžia Tarnybos nuostatai, Lietuvos Respublikos Gyventojų registro (toliau – Gyventojų registro) veiklą bei gyvenamosios vietos deklaravimą reglamentuojantys teisės aktai.
Teisės aktų reglamentuojančių asmens duomenų bei registrų tvarkymą, gyvenamosios vietos deklaravimą pokyčiai daro tiesioginę įtaką registro informacinei sistemai bei sąlygoja būtinybę keisti sistemą, pritaikant ją prie pasikeitusios teisinės bazės. Siekiant patenkinti  Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento specialistų, notarų bei kitų Gyventojų registro duomenų gavėjų informacinius poreikius, 2008 m. planuojamą papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą, suteikiant vartotojams galimybe „on-line“ režimu gauti asmens giminystės ir svainystės ryšių duomenis. Toks įstatymo pakeitimas neišvengimai iššauks
Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų bei kitų poįstatyminių teisės aktų pakeitimus, pareikalaus laiko ir lėšų konkursų pravedimui bei specializuotos programinės įrangos parengimui, asmens duomenų saugumui užtikrinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašus sudaro ir tvarko Gyventojų registro tvarkytojas, todėl 2008 m. vyksiantis  Seimo rinkimai pareikalaus iš Tarnybos organizacinių gebėjimų, papildomų, techninių, materialinių bei  žmogiškųjų išteklių.

1.2. Ekonominiai
Bendra šalies ekonominė padėtis daro tiesioginę įtaką Tarnybos finansavimui bei Gyventojų registro plėtros galimybėms, nes nepakankamas finansavimas galėtų sustabdyti informacinių sistemų plėtrą bei atnaujinimą. Laiku neatnaujinus kompiuterinės technikos, sisteminės ir programinės įrangos, nebus užtikrintas efektyvus Gyventojų registro darbas bei sukauptų duomenų saugumas, dėl ko gali atsirasti materialinė žala duomenų subjektams, duomenų valdytojui bei tretiesiems asmenims.
Labai svarbu, kad Tarnyboje dirbtų pakankamai valstybės tarnautojų, būtų tinkama jų kvalifikacija ir sudarytos finansinės galimybės tobulintis. Veiklos efektyvumas, užduočių įvykdymo terminų laikymasis, gyventojų aptarnavimo kokybė labai priklauso nuo to, kokie finansiniai ištekliai skiriami darbo sąlygoms užtikrinti: darbo užmokesčiui, darbo vietoms įrengti, darbo technikai ir priemonėms įsigyti ir pan. Galimas pavojus šioje srityje – brangstanti darbo jėga ir energetiniai ištekliai (šilumos, elektros energijos), reikalaujantys daugiau lėšų specialistų ir pastatų išlaikymui, ryšio išlaidoms. Esant nepakankamam finansavimui, Tarnyba nebūtų pajėgi kvalifikuotai įvykdyti visų jai pavestų uždavinių.
1.3. Socialiniai
Globalizacija bei žinių visuomenės plėtra sąlygoja Tarnybos teikiamų informacinių paslaugų poreikio augimą bei naujų paslaugų atsiradimą. Kyla būtinybė plėtoti esamas paslaugas, gerinti jų teikimo būdus, kokybę bei diegti naujas paslaugas, atitinkančias žinių visuomenės poreikius.
Didėjantis Tarnybos tvarkomo Gyventojų registro gaunamos ir teikiamos informacijos srautas rodo, jog yra didelis susidomėjimas Tarnybos veikla ir būtina ieškoti naujų galimybių ir būdų registro informacinės sistemos tolimesniam tobulinimui.

1.4. Technologiniai
Elektroninio parašo įstatymo laipsniškas įgyvendinimas Lietuvoje turi teigiamos įtakos Tarnybos veiklai. Informacinės visuomenės plėtros komiteto vykdomi projektai „Elektroninio parašo įdiegimas valstybės institucijose“ ir „Elektroninio parašo infrastruktūros plėtra“ ateityje neabejotinai turės teigiamos įtakos Tarnybos valstybės tarnautojų darbo efektyvumui, o įdiegus elektroninį dokumentų archyvą, sumažės saugomų popierinių dokumentų apimtis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nei privačiajame, nei viešajame sektoriuje kol kas nėra naudojamas vieningas saugus elektroninis parašas, gali kilti sunkumų pripažįstant elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus įvairiose valstybės ir savivaldybių institucijose.
Šiuo metu Lietuvoje plačiai veikia elektroninės bankininkystės sistema, kurios paslaugomis sėkmingai naudojasi Tarnyba. Nuo 2006 m. lapkričio mėn. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės „Valdžios elektroninių vartų“ portale Tarnyba pradėjo teikti elektronines viešąsias elektronines paslaugas. Per bankų elektroninio identifikavimo sistemą identifikuotiems Lietuvos gyventojams suteiktos šios viešosios elektroninės paslaugos: galimybė užsisakyti ir sumokėti už pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą; galimybė užsisakyti ir sumokėti už pažymą apie šeiminę padėtį.
Informacinių technologijų plėtra yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris sąlygoja Gyventojų registro informacinės sistemos, kompiuterinės technikos, programinės ir sisteminės įrangos plėtros būtinumą naujomis technologijomis, siekiant užtikrinti Gyventojų registre sukauptų duomenų saugą, tvarkymą ir teikimą, o tuo pačiu ir Tarnybos teikiamų paslaugų plėtrą. 
Plėtojant Gyventojų registrą, tobulinami galiojantys ir rengiami nauji šią veiklos sritį reguliuojantys teisės aktai, įgyvendinamos jų nuostatos. Gyventojų registro informacine sistema siekiama apimti asmens biometrinių duomenų tvarkymą, giminystės ir svainystės ryšių formavimą bei jų pateikimą, viešųjų elektroninių paslaugų teikimą, užtikrinti kokybišką, laiku atliekamą duomenų pateikimą valstybės valdžios, valdymo bei savivaldybių institucijoms ir kitiems duomenų naudotojams, įgyvendinamos būtiniausios asmens duomenų apsaugos priemonės, gerinamas piliečių aptarnavimas.

2. Vidaus veiksniai
2.1. Teisinė bazė
Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,  Lietuvos Respublikos Gyventojų registro, Gyvenamosios vietos deklaravimo, Asmens duomenų teisinės apsaugos, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, tarptautinėmis sutartimis, Tarnybos nuostatais ir kitais teisės aktais.

2.2. Organizacinė struktūra
Tarnybai vadovauja direktorius.
Tarnybą sudaro 8 skyriai: Registro strateginio vystymo ir saugos skyrius, Informacijos teikimo skyrius, Interesantų aptarnavimo skyrius, Asmens duomenų tvarkymo skyrius, Civilinės būklės duomenų tvarkymo skyrius, Duomenų kokybės kontrolės skyrius, Finansų skyrius ir Veiklos ir valdymo organizavimo skyrius. Tokia Tarnybos struktūra leidžia optimaliai vykdyti Tarnybai pavestas funkcijas. Atskirtos ir konkretizuotos skyrių funkcijos leidžia tinkamai įgyvendinti vidaus administravimo tikslus, užtikrina atliekamų darbų kokybę, greitą ir nepriekaištingą gyventojų aptarnavimą, kylančių problemų sprendimą.

2.3. Žmogiškieji ištekliai
Tarnyboje yra įsteigtos 70 pareigybių. Tarnyboje dirba 64 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, iš jų 31 turi aukštąjį universitetinį, 3 - aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.
Neigiamą įtaką Tarnybos veiklai daro informatikos ir kitų kvalifikuotų specialistų bei administracinių patalpų trūkumas. Todėl Tarnyba negali skirti atskirų darbuotojų, kurie specializuotųsi informacinių technologijų saugos srityje, koordinuotų vykdomus informacinių sistemų plėtros projektus, o taip pat ryšių su visuomene, Europos Sąjungos teisės srityse ir pan.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare valstybės tarnautojams būtina mokėti daugiau oficialių užsienio kalbų, norint sėkmingai dirbti su Europos Sąjungos dokumentais ir bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių bei Europos Sąjungos institucijų tarnautojais. Todėl būtinos dalykinės, specializuotos, aukšto lygio užsienio kalbos žinios.

2.4. Planavimo sistema
Tarnybos planavimo sistema nustatyta remiantis Strateginio planavimo metodikos, pavirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312), reikalavimais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Tarnyboje sudaryta strateginio planavimo grupė, kuri organizuoja ir koordinuoja strateginio veiklos plano rengimą bei prižiūri jo įgyvendinimą. Tarnyba teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai rengiant Vidaus reikalų ministerijos strateginius veiklos planus bei rengia ir vykdo Tarnybos metinius priemonių planus.

2.5. Finansiniai ištekliai
Tarnyba finansuojama iš skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal dvi programas: „Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymo tobulinimas“ (kodas 17) bei Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų“ (kodas 88.1). Biudžeto lėšos naudojamos Tarnybos darbo užmokesčio fondui, Gyventojų registrui tvarkyti bei modernizuoti ir kitoms biudžeto programų sąmatose numatytoms funkcijoms finansuoti.

2.6. Apskaitos tinkamumas
Tarnyba, siekdama užtikrinti biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apskaitos tikslumą, teisingai sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentus bei garantuoti valstybės turto ir piniginių lėšų apsaugą, lėšų apskaitą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 1990, Nr. 24-596, Žin., 2004, Nr. 4-47, Žin., 2007, Nr. 120-4882), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 42-1455), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1K-028 Dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įvykdymo ataskaitos sudarymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 17-654), Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 (Žin., 2001, Nr. 30-978; 2006, Nr. 2-16).

2.7. Ryšių sistema
Tarnybos ryšių sistemoje naudojamos šios ryšio priemonės: paštas, telefoninis bei faksimilinis ryšys, kompiuterinis ryšys (elektroninis paštas, internetas, intranetas).
Siekiant efektyviau naudoti lėšas yra įdiegta IP telefonija, suteikianti Tarnybos darbuotojams galimybę nemokamai kalbėti su valstybės institucijų ir savivaldybių bei seniūnijų, Civilinės metrikacijos skyrių darbuotojais.

 

2.8. Vidaus kontrolės sistema
Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir audito įstatymu, užtikrina veiklos teisėtumą ir patikimumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais bei Tarnybos nuostatais užtikrina Gyventojų registro duomenų apsaugą, vykdo strateginių ir kitų veiklos planų įgyvendinimą, teikia informaciją ir ataskaitas teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnybos veiklą tikrina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus audito tarnyba, Valstybės kontrolė bei Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

 

 

SSGG analizė

 I. STIPRYBĖS

  • Plėtojama informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) infrastruktūra ir koordinuojamas valstybės institucijų IRT saugos užtikrinimas.
  • Sukurti teisiniai pagrindai valdyti, koordinuoti ir stebėti e. valdžios projektus ir plačiau naudojamos IRT.
  • Teikiamų paslaugų reikalingumas.
  • Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybą, tobulinimas.
  • Efektyvus Tarnybai skirtų lėšų panaudojimas.
  • Spartus visuomenės kompiuterizacijos lygio augimas.
  • Sukurtos teisinės prielaidos asmenų aptarnavimui ir paslaugų kokybei gerinti.

II. SILPNYBĖS

  • Nepakankamas internetu teikiamų viešųjų paslaugų kiekis.
  • Nevisiškai suformuota IRT saugos valdymo ir priežiūros struktūra, trūksta kvalifikuotų IRT saugos specialistų.
  • Nepakankami valstybės tarnautojų administraciniai gebėjimai dirbti narystės ES sąlygomis, taikyti LR teisės aktus, rengti strateginio planavimo dokumentus, rengti ir įgyvendinti projektus, vesti derybas, menki jų užsienio kalbų įgūdžiai.
  • Nepakankamos teisinės ir techninės sąlygos, leidžiančios išspręsti fizinių ir juridinių asmenų tapatybės nustatymo valstybės informacinėse sistemose problemą viešųjų paslaugų teikimui aukščiausiu įmanomu perkėlimo į internetą brandos lygiu.
  • Tiesioginis informacinių sistemų priklausomumas nuo teisinės bazės pokyčių.
  • Personalo trūkumas, ypač informacinės sistemos vystymo, palaikymo bei plėtros projektų diegimo srityje.
  • Nepakankamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, Gyventojų registro duomenų teikėjų pavaldumas skirtingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vieningo metodinio vadovavimo joms nebuvimas.
  • Apsunkintas Tarnybos veiklos valdymas, ji įsikūrusi dvejose patalpose, neįsteigtos teritorinės Gyventojų registro tvarkymo įstaigos.
  • Visuomenės informavimo trūkumas.

III. GALIMYBĖS

  • IRT panaudojimas ryšiams tarp institucijų, gyventojų ir verslo subjektų bei visuomenei informuoti.
  • Institucijų interesų derinimas.
  • IRT plėtros spartinimas ir informacijos apsaugos reikalavimų užtikrinimas.
  • Diegti naujas informacines paslaugas.
  • Diegti technines ir programines priemones siekiant teikti Gyventojų registro duomenis  elektroniniu būdu.
  • Personalo kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimas (perkvalifikavimas), siekiant užtikrinti Tarnybos uždavinių įgyvendinimą.
  • Lėšų, gaunamų už Gyventojų registro duomenų teikimą, panaudojimas.

IV. GRĖSMĖS

  • Žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumas, stokojama valstybės tarnautojo motyvacijos dirbti valstybės tarnyboje.
  • Sparti naujų informacinių technologijų plėtra reikalauja nuolatinio Tarnybos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo.
  • Esminiai teisinės bazės pasikeitimai.
  • Informacinių sistemų pažeidimai, informacijos vientisumo ir saugos praradimas dėl išorinių įsiskverbimų, tyčinių ar netyčinių veiksmų ar virusų.
  • Nėra visiškai suformuota elektroninės informacijos saugos valdymo struktūra valstybiniu mastu bei iki galo nenustatyta elektroninės informacijos saugos užtikrinimo kontrolė.

Stiprybių panaudojimas galimybėms įgyvendinti
Gerai išplėtota IRT infrastruktūra, vis platesnis IRT taikymas ir visų jų galimybių panaudojimas, vartotojų suinteresuotumas gauti e. paslaugas sudarys sąlygas teikti viešąsias paslaugas elektroniniais kanalais.
Naujai priimti teisės aktai, reglamentuojantys Gyventojų registro ir asmens duomenų tvarkymą leis kurti ir diegti naujas programines priemones, skirtas aptarnavimo bei paslaugų kokybei gerinti.

Silpnybių ištaisymas pasinaudojant galimybėmis
Narystė ES ir IRT plėtra skatina Tarnybos darbuotoju kelti savo kvalifikaciją (mokytis kalbų, kompiuterinio raštingumo, gerinti administracinius gebėjimus).
Lėšų, gaunamų už Gyventojų registro duomenų teikimą, panaudojimas suteikia galimybę įsteigti teritorinės Gyventojų registro tvarkymo įstaigas.
Skirtingų institucijų specialistų veikla bendrose darbo grupėse, projektuose ir pan. sudaro sąlygas išgryninti institucijų poreikius, išspręsti metodinio vadovavimo klausimus.

Grėsmių mažinimas panaudojant stiprybes
IRT saugos reikalavimų įgyvendinimas mažina informacinių sistemų pažeidimų, informacijos vientisumo ir saugos praradimo, kompiuterinių virusų bei kitas grėsmes.
Tarnybos veiklos vertinimas, priskiriant ją aukštesnei grupei sudarytų sąlygas priimti naujus ir išsaugoti esamus kvalifikuotus specialistus.

Silpnybių šalinimas siekiant sumažinti grėsmes
Specialistų trūkumas iš dalies kompensuojamas diegiant naujas elektronines paslaugas ir maksimaliai automatizuojant duomenų tvarkymo procesus.
Tarnyba aktyviai dalyvauja rengiant teisės aktų projektus ir stengiasi, kad būtų priimti tokie teisės aktų pakeitimai, kurie darys mažiausią įtaką Gyventojų registrui ir pareikalaus minimalių išteklių teisės aktams įgyvendinti.

 

 

Tarnybos misija
Rinkti, kaupti, apdoroti ir saugoti asmens duomenis bei teikti šiuos duomenis teisėtiems duomenų gavėjams.

 

 

Tarnybos strateginis tikslas ir efekto kriterijus

Įgyvendinti valstybės politiką Gyventojų registro kūrimo, plėtros ir tvarkymo srityse bei vykdyti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojo funkcijas.

Tikslo aprašymas
Šiuo tikslu siekiama užtikrinti savalaikį ir kokybišką Gyventojų registro tvarkymą, asmens dokumentų su biometriniais duomenimis išdavimą bei nepertraukiamą asmens duomenų teikimą Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijoms, vietos savivaldos institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, valstybės registrams ir informacinėms sistemoms, įdiegti skaitmenines technologijas ir papildomas darbo vietas siekiant pagerinti piliečių aptarnavimą bei vykdyti gaunamų ir teikiamų duomenų srautų apskaitą ir kontrolę, asmens duomenų apsaugą, o taip pat užtikrinti galimybę savivaldybėms ir seniūnijoms kokybiškai vykdyti  gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją. Tobulinant Tarnybos teikiamų paslaugų prieinamumą, kokybę, skaidrumą bei mažinant paslaugų teikimo trukmę, bus plačiau naudojamos informacinės technologijos, siekiama, kad sparčiau didėtų perkeliamų į elektroninę terpę viešųjų paslaugų, teikiamų gyventojams ir verslo subjektams, skaičius.

Efekto kriterijus
Įgyvendinant šį strateginį tikslą bus siekiama efekto kriterijaus: išaugęs besinaudojančių Tarnybos teikiamomis elektroninėmis paslaugomis vartotojų skaičius.

 

Tarnybos pagrindinės veiklos aprašymas

Siekiant Tarnybos užsibrėžto tikslo bus:

  • tobulinami galiojantys ir rengiami nauji Tarnybos veiklos sritis reguliuojantys teisės aktai bei įgyvendinamos jų nuostatos;
  • analizuojami vartotojų poreikiai;
  • modernizuojamos Gyventojų registro ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos;
  • diegiamos informacinių sistemų saugos priemonės;
  • kuriamos ir diegiamos priemonės, leidžiančios užsisakyti Tarnybos teikiamas pažymas per banko internetinę elektroninę bankininkystės sistemą;
  • diegiamos priemonės, leidžiančios asmeniui kartą per kalendorinius metus neatlygintinai per banko internetinę elektroninę bankininkystės sistemą susipažinti su Gyventojų registre tvarkomais savo asmens duomenimis;
  • didinami Tarnybos darbuotojų administraciniai gebėjimai;
  • sudaromos ir vykdomos naujos duomenų teikimo sutartys;
  • viešinama tarnybos veikla, siekiant informuoti visuomenę apie veikiančias ir naujai įdiegtas elektronines paslaugas.

 

Pagrindiniai rodikliai

 

Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai

(tūkst. litų)

Ekonominės klasifikacijos grupės

Asignavimai 2007-iesiems metams

Asignavimai biudžetiniams 2008-iesiems metams

Projektas 2009-iesiems metams

Projektas 2010-iesiems metams

1. Iš viso asignavimų:

4533,4

4641

4641

4641

      Išlaidoms

2718

2841

2841

2841

iš jų darbo užmokesčiui

1675

1883

1883

1883

turtui įsigyti

1815,4

1800

1800

1800

2. Finansavimo šaltiniai:

 

 

 

 

2.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

4533,4

4641

4641

4641

iš jo:
bendrojo finansavimo lėšos

 

 

 

 

ES lėšos

 

 

 

 

Kitos specialiųjų programų lėšos

1816,4

1350

1350

1350

2.2. Kiti šaltiniai

 

 

 

 

 

Pagrindiniai rodikliai

Vykdomos  programos (pavadinimas, kodas)

Pareigybių skaičius programai

Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymo tobulinimas (17)

70

Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų, kodas 1.81

0

 

________________________